A. Kieszek: „Orkla Care“ užtikrintai renkasi socialinės atsakomybės kelią

Nuo socialinės atsakomybės neatsiejamas tvarus augimas šiandien yra naujas verslo standartas, svarbus ne tik visuomenės gerovei, bet ir įmonių ilgalaikės vertės kūrimui. Suprasdami tai atsakomybę už pasaulio ateitį vis garsiau prisiima verslo lyderiai, žmogiškųjų išteklių valdymo vadovai, politikai.

Lietuvos įmones, kurios ne tik suvokia socialinės atsakomybės svarbą, bet ir ja vadovaujasi savo veikloje, buria Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA), lapkričio 15 d. pakvietusi į konferenciją „Nordic-Baltic CSR Summit 2018“. Šių metų tema – „Digitalisation – a driver to sustainability“ („Skaitmenizacija – varomoji tvarumo jėga“).

„Konferencijos dalyvius pakvietėme į diskusiją apie tai, kokį poveikį IV-oji pramonės revoliucija – skaitmenizacija, dirbtinis intelektas ir robotizacija – gali turėti Šiaurės bei Baltijos šalių įmonių socialinei atsakomybei, – sako LAVA direktorė Lina Blaževičiūtė. – Mūsų asociacija vienija įmones ir organizacijas, siekiančias diegti atsakingos ir etiškos veiklos principus savo veikloje, taip pat skatina mokytis, augti ir plėtoti darnų vystymąsi Lietuvoje, bendradarbiaujant ir kuriant vertę organizacijoms, visuomenei, valstybei. Ši konferencija – vienas iš būdų LAVA misijai įgyvendinti“.

Pasitikėjimas ir lūkesčiai verslui auga

Pasaulinis vartotojų nuomonės tyrimas „2017 Edelman Earned Brand“ tik patvirtina didėjančią įmonių socialinės atsakomybės įtaką pirkėjų pasirinkimui: 1 iš 2 vartotojų sprendimą pirkti ar ne priima vadovaudamasis savo įsitikinimais ir ieško jiems artimų prekių ženklų.

Analogiškas šių metų tyrimas „2018 Edelman Trust Barometer“ rodo, kad daugėja ir tikinčių, jog sprendžiant socialines problemas prekių ženklai yra galingesni nei valdžios atstovai. Tokie vartotojai renkasi ignoruoti gamintojus, kurie socialinei atsakomybei neskiria pakankamai dėmesio.

Lūkesčiai verslui: būti lyderiu*

* Šaltinis: „2018 Edelman Trust Barometer“.

Šiais metais atlikto tyrimo „2018 Edelman Earned Brand“ duomenimis, įsitikinimais besivadovaujantys vartotojai jau sudaro didžiąją dalį visų pirkėjų – 8 didžiausiose pasaulio rinkose jų net 64 proc. Skaičiai kasmet auga visose pirkėjų amžiaus ir pajamų kategorijose, o daugiausia pasitikėjimu savo sprendimą grindžia 18–34 m. aukštesnių nei vidutinių pajamų vartotojai.

Žmonės tiki prekių ženklais kaip veiksminga pokyčių jėga*

* Šaltinis: „2017 Edelman Earned Brand“.

Socialinės atsakomybės nepaisančios įmonės turėtų išgirsti ir dar vieną perspėjimą – „Havas Group“ atlikto tyrimo „Meaningful Brands 2017“ duomenimis, vartotojai nenusimintų, jei išnyktų 74 proc. jų vartojamų prekių ženklų.

Svarbiausias klausimas: kodėl?

Konferencijoje „Nordic-Baltic CSR Summit 2018“ pranešimą „Moving from Responsibility to HR Strategy“ („Kelias nuo socialinės atsakomybės žmogiškųjų išteklių strategijos link“) skaitė Norvegijos koncerno „Orkla Care“ žmogiškųjų išteklių valdymo ir teisės reikalų vadovė Aleksandra Kieszek. Ji įsitikinusi, kad šiuolaikinio verslo tvarumas yra bendra visų darbuotojų atsakomybė, be kurios tampa neįsivaizduojamas ilgalaikės vertės kūrimas.

Teisės, ekonomikos ir psichologijos sritimis besidominti A. Kieszek taip pat yra žinoma žmogiškųjų išteklių srities nuomonės lyderė. Aleksandrą įkvepiantis moto: „Good players inspire themselves, great players inspire the others“ („Geri žaidėjai įkvepia save, puikūs žaidėjai įkvepia kitus“).

Svarbus socialinės atsakomybės aspektas yra rūpestis savo darbuotojais. Kodėl reikia tai daryti?

Žmogiškųjų išteklių valdymo vadovė A. Kieszek pateikia šiuos atsakymus:

*Šaltinis: „CIPD Research report, The HR role in CSR“

„Tik investuodami į socialinę atsakomybę ir pritardami prieš mūsų akis vykstantiems kultūriniams pokyčiams, pritrauksime talentų, kurie uždirbtų mums pinigų, – apie socialinės atsakomybės ir žmogiškųjų išteklių sąsajas kalba A. Kieszek. – Kai vis daugiau žmonių sprendimą pirkti ar ne priima atsižvelgdami į tai, kaip prekės ženklas sutampa su jų įsitikinimais, turime neatidėliodami ne tik diegti tvaresnės gamybos vertės grandinę, bet ir inicijuoti savo darbuotojų mentaliteto pokyčius“.

Pelnas ir socialinė atsakomybė neatsiejami

Įsiklausydamas į socialiai atsakingų vartotojų poreikius, koncernas „Orkla“ dar 2015 m. prisijungė prie kitų pasaulinių bendrovių ir į savo darbotvarkę įtraukė Jungtinių Tautų priimtame dokumente „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ nustatytus 17 darnaus vystymosi tikslų, apimančius daugelį sričių ir skirtus įgyvendinti iki 2030 m.

„Koncerno įmonės veikia maždaug 30 šalių, jos siūlo tūkstančius produktų ir bendradarbiauja su dešimtimis tūkstančių tiekėjų, – vardija A. Kieszek. – Perėjimas prie tvarios gamybos turi apimti viską, ir tai tikrai nelengva užduotis. Bet mes tai padarysime sutelkdami visose šalyse įsikūrusias savo įmones ir jų darbuotojus“. „Orkla“ tvarumo strategija apima 5 sritis (Sveika mityba ir sveikata, Produktų sauga, Atsakingas tiekimas, Aplinkosauga, Rūpestis darbuotojais ir visuomene), kiekvienai jų nubrėžti tikslai iki 2025 m.

– 80 tonų mažiau druskos;

– 1040 tonų mažiau cukraus;

– 960 tonų mažiau sočiųjų riebalų.

„Žmogiškųjų išteklių vadovai turi nuostabią galimybę daryti įtaką visiems, – apibendrina A. Kieszek. – Mano patarimas: visų pirma paklauskite savo darbuotojų, ką jie nori daryti. Tuomet užduokite jiems klausimus, kaip ir kodėl jie tai nori daryti. Pradėti galima ir mažais žingsneliais. Aišku viena, jei nepavyks užkariauti žmonių širdžių, net ir pati geriausia strategija liks tik žodžiais ir skaičiais“.

Anot A. Kieszek, šiandien nebėra pasirinkimo dirbti pelningai nebūnant socialiai atsakingu.

„Žvelgiant į trumpalaikę perspektyvą gal ir galima nekreipti dėmesio į verslo ir darbuotojų socialinės atsakomybės ugdymą, – sako žmogiškųjų išteklių valdymo profesionalė. – Tačiau tyrimų rezultatai liudija, kad vartotojams vis labiau rūpi prekės ženklo artimumas jų pasaulėžiūrai. Todėl turime jau dabar imtis pokyčių ne tik gamybos technologijai modernizuoti, bet ir inicijuoti darbuotojų mentaliteto pokyčius“. Juk įmonių darbuotojai taip pat yra vartotojai. Kaip rodo tyrimai, jie tampa vis labiau socialiai atsakingais pirkėjais ir taip pat yra suinteresuoti skatinti tvarią gamybą. Tad šis ryšys tampa abipusis, o kalbėjimas ta pačia kalba naudingas abiem pusėms.